Pamokų metu dažnai pastebėdavau, kad instruktorė elgiasi gana šiurkščiai: bando „pagauti ant žodžių“, sugėdinti, o į užduotą klausimą dažnai atsako „pagalvok“. Ilgai stengiausi į tai nekreipti dėmesio, manydama, kad toks tiesiog žmogaus būdas. Kadangi turiu su vairavimu susijusių traumų, keisti instruktorę atrodė kaip dar vienas papildomas stresas.

Galiausiai, lemtingoje parkavimo pamokoje, patyriau psichologinį spaudimą. Į paprastą klausimą – ar yra kokių nors taisyklių, kaip lengviau parkuotis – sulaukiau piktos reakcijos ir pašaipų. Instruktorė ėmė komentuoti mano „logikos trūkumą“ ir net moralizavo apie mano gyvenimo sprendimus, nors manęs visiškai nepažįsta (kas, beje, nieko nekeistų – tokie komentarai tiesiog nepriimtini). Visa tai vyko vairavimo metu. Po pamokos buvau taip psichologiškai išsekusi, kad reikėjo dienos atsigauti.

Žinoma, pamokos pabaigoje sulaukiau pasiūlymo pasiimti dar pamokų. Deja, būdama šoko būsenoje, už tokią patirtį vis tiek susimokėjau.

Mokytoja, ypač žinanti, kad žmogus turi vairavimo baimių ar traumų, turėtų skatinti supratimą ir pasitikėjimą – o ne menkinti.

Olga konkreti, atidi, didelį dėmesį skiria vairavimo etikai ir saugumui kelyje. Stengiasi, kad mokinys suprastų ką daro, o ne tik automatiškai darytų, nori, kad ne tik išlaikytų vairavimo egzaminą, o ir sėkmingai ir be baimių vairuotų savarankiškai.
Man mano baimes padėjo
sumažinti ir Olgos sugebėjimas padrąsinti,
palaikymas ir tikėjimas akimirkomis, kai pats nori pasiduoti ir viską mesti.
Labai rekomenduoju Olgą ir dėkoju jai už
kantrybę, atiduotas žinias ir mažiau baimių!